Ana Krepštul "Tapyk kaip matai ir kaip jauti!"

Ana Krepštul - ne viena ausis girdėjo šį vardą, ne viena akis matė Jos paveikslus, nes jie buvo eksponuojami eilėje valstybių visame pasaulyje. Šia Tabariškių tapytojos darbų paroda Vilniaus jaunimas, susibūręs į Lenkų Studentų Klubą, pradėjo susitikimų ciklą „Garsūs Vilniaus krašto lenkai...".

Ir štai įvyko! Šeštadienį, gegužės 13 dieną, Lenkų kultūros namų salėje studentai iškilmingai atidarė nuostabaus talento artistės parodą. Organizatorių bei darbų autorės sesers, ponios Danutos Krepštul-Moločko, džiugesiui kvietimu pasigrožėti paveikslais pasinaudojo daug žmonių.

Parodą atidarė B.Dvarionio muzikos mokyklos auklėtinė, atlikusi porą kūrinių smuiku. Sveikinimo žodį tarė Lenkų kultūros namų direktoriaus pavaduotoja Beata Čaplinska bei Lenkų studentų klubo pirmininkė Katažina Evelina Dzeržinska. Jos pažymėjo, kad pirmiausia iš ponios Anos Krepštul turėtume pasimokyti ryžto gyventi, kurio Ji neprarado nepaisant gyvenime patirto skausmo.

Nors tapytoja, kuri sukūrė daugiau nei 3500 paveikslų, dėl ligos negalėjo asmeniškai dalyvauti parodoje, susirinkusius Ji pasveikino iš vaizdajuostės, nufilmuotos prieš porą dienų Jos namuose Tabariškėse.

„Kaip Tau dėkoti, kad davei man tiek daug..." skambėjo Leopoldo Stafo žodžiai, o atmosfera vyravusi salėje įgavo rimties. Tapytojos sesuo papasakojo svečiams apie šios žymios visame pasaulyje Vilniaus krašto lenkės gyvenimą, pasidalijo prisiminimais apie Jos jaunystę. O juk poniai Anai buvo tiek pat metų kaip daugeliui parodą organizavusių studentų, kai likimas visam gyvenimui prikaustė ją prie invalido vežimėlio. Vis dėlto skausmas ir negalia nepalaužė Jos - jaunoji Ana nugalėjo save ir kaip sulaužytas beržas iš paveikslo išleido daigus, nes šaknys vis dar tebėra žemėje. Po antrojo kraujo išsiliejimo į smegenis praėjusių metų lapkritį ponia Ana nebetapo. Ir nors ji jau negali išlaikyti teptuko rankoje, optimizmas ir gyvenimo džiaugsmas jos neapleidžia.

Į susirinkusius kreipėsi taip pat Asociacijos „Wspolnota Polska" Podlaskio skyriaus pirmininkė ponia Maria Žeško. Ji kalbėjo apie jėgą, kuri slypi tapytojos viduje nepaisant jos ligos, apie įspūdį, kuri garsi artistė palieka sutiktiems žmonėms.

Tiek jauni, tiek vyresni svečiai žavėjosi peizažų, gėlių, religinės tematikos paveikslų grožiu... Lenkų kultūros namų salė prisipildė susirinkusiųjų akių žvilgesio bei nebylaus susižavėjimo. Jaukią atmosferą taip pat padėjo sukurti studentės Natalija ir Ana Polukord, grojusios smuiku bei gitara.

Savo apsilankymu parodą pagerbė Generalinis Lenkijos konsulas Vilniuje ponas Stanislav Cygnarovski ir Lenkų namų Geradarystės Fondo Tarybos nariai kartu su pirmininku ponu Jozefu Savionku.